Šiandien cituojamas palaiminimą elektrinei davęs ENSREG pranešėjas britas Mark Foy. Šalia Vilniaus statomos jėgainės pirmasis reaktorius elektrą turėtų pradėti gaminti dar 2019 m. pabaigoje.
Europos Sąjunga (ES) atsakingos institucijos pateikė atominės elektrinės (AE) streso testų vertinimą dar liepos pradžioje.
„Turi būti parengtas Nacionalinis veiksmų planas. Tolesnis darbas su ekspertais, kurie stebės pokyčių ir saugos gerinimo dinamiką. Tai – galimybė Valstybinei atominės energijos priežiūros tarnybai pademonstruoti savo, kaip reguliuojančios institucijos, patikimumą, – per streso testų peržiūrą sakė ENSREG pranešėjas britas Mark Foy. – Atliekant visus streso testus randama gerinimo galimybių. Tai ir yra streso testų esmė“. Pasak M. Foy, rekomendacijų pateikta visose šalyse. Baltarusijos AE irgi nebuvo išimtis.
Konkrečios priemonės paskelbus rekomendacijas turi būti įrašytos Nacionaliniame veiksmų plane, kurį šiuo metu ruošia Baltarusijos valstybinė atominės energijos priežiūros tarnyba. Saugos priemonių veiksmingumą vėliau tikrins Europos Sąjungos ekspertai.
Lietuvos žiniasklaida be perstojo eskaluoja Astravo AE temą. Spėliojama, kas nutiktų, jei šalia Lietuvos sienos įvyktų branduolinė avarija. Vilniaus rajonas ir dar 15 šalies regionų patenka į 100-to km zoną, kurioje turėtų būti taikoma profilaktika stabiliuoju jodu.
Iki Fukišimos avarijos ekspertai laikėsi nuomonės, jog evakuacija būtina 30 – 50 km spindulių. Dabar kalbama apie ne mažesnį priemonės taikymą visu šimtu kilometrų perimetru. Jei elektrinė bus pastatyta, pagal rekomendacijas, Lietuvai tektų turėti visą infrastruktūrą avarijos padariniams šalinti.
Pirmoje – 5 km zonoje, dar vadinamoje neatidėliotinų veiksmų, – be jokių papildomų prognozavimų ar apskaičiavimų iš karto reikia slėptis arba evakuotis ir vykdyti profilaktiką stabiliu jodu. Toliau numatyta 30 km zona, į kurią, įvykus avarijai, patektų Švenčionių ir dalis Vilniaus rajono. Ši zona vadinama skubiųjų apsaugomųjų veiksmų, kurioje būtų veikiama pagal rekomendacijas.