Nedarbas augo visuose didžiuosiuose miestuose: Vilniuje nuo 6,1 proc. iki 7,1 proc. ir Kaune nuo 7,2 proc. iki 8,6 proc. Tačiau kitose ES šalyse 2019 m. vasarį nedarbas buvo gerokai aukštesnis: Graikijoje siekė 18 proc., Ispanijoje 13,9 proc., Italijoje 10,7 proc.
Buvęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas aiškina, kad Lietuvoje žemesnį nedarbo lygį padeda palaikyti lankstesnis darbo santykių reguliavimas šalyje – darbdaviai lengviau samdo darbuotojus. Taip pat ekonomikos augimas, kuris Lietuvoje buvo aukštesnis – tai leido greičiau sumažinti nedarbo lygį.
„2015-2017 m. tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, Lietuvoje vidutiniškai tarp 60 savivaldybių augo nuo 1522 iki 1698 Eur. Pažvelgus detaliau matyti, kad tik 19-oje iš 60 savivaldybių investicijų buvo daugiau nei vidutiniškai. Daugiausiai jų vienam gyventojui teko didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bei keliose kaimiškose savivaldybėse Kėdainių r., Kazlų Rūdoje. Apskritai – daugiausiai investicijų koncentravosi Vilniuje. Reikėtų, kad ir kiti miestai labiau įsitrauktų į investicijų medžioklę, nes daugiausiai laimikių pagauna Vilnius“, – siūlo Ž. Šilėnas.
Kaip pastebi šalies teritorijos bendrojo plano rengėjai, Lietuvoje gerėja migracijos situacija ir auga atlyginimai, tačiau vis dar didelė socialinė atskirtis, nedarbo lygis auga, o visuomenė sensta.