Miško kirtėjai pastebi neadekvačių sutapimų – valstybinių miškų valdytojai Lietuvos mastu kerta gerokai mažiau nei leidžiama, tačiau uždirba daugiau. Tik kieno sąskaita?
Vilnių paliekantis nuo 1989 m. aplinkosaugininkas, eksministras Kęstutis Navickas nenustoja postringauti apie itin sėkmingai įgyvendintą urėdijų reformą. Telieka suglausti ausis ir paklausti – tai kur ta sėkmė?
„Šiais metais į valstybės biudžetą įnešime 15 mln. Eur“, – „delfiui“ duodamas interviu dėstė kėdę paliekantis vyriausiasis aplinkosaugininkas. Tačiau šiame interviu nebuvo užduotas bene svarbiausias klausimas – o kiek ponulis išnešė iš biudžeto – išleido miškininkų išeitinėms? Kiek buvusių miškininkų buvo priversti pasirinkti emigraciją? Ir galų gale – kiek per tą laiką pabrango mediena ir malkos bei biokuras? Kiek pabrango šiluma? Ar nepaaiškės tik, kad ūkis nustekentas, o visi drauge nesutaupėme, o iš viso net nesupratome, ką padarėme… Be to, išaugo miško grobstymas, o kas vyko ir tebevyksta Labanoro girioje iš viso sunku paaiškinti. Vienu žodžiu, visa tai galima apibūdinti labai paprastai – chaosas, situacijos nevaldymas… Aišku, tai turi ir tam tikrą paaiškinimą – ne aplinkosauginį, o apsiribojantį tik senu geru „valstietišku“ – profesionalai gali uždirbti gerokai daugiau nei ne profesionalai, panašiai kaip žemės ūkyje. Juk buvęs ministras iki pat šiol viešina informaciją, kas jį delegavo į postą – taigi tai „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
O pastarasis juk labai gerai žino, kaip daryti „vekselinį biznį“ kaime. O miestuose, juk miško ir nėra. Taigi, šiandien aišku, jog individualus varguolių tvarkymasis miškuose netgi žalingas valstybei. Kirsti kaip ir arti bei tręšti turi tik deleguoti profesionalai. Neatitinkantys šiai kategorijai, tai yra, ne „valstiečiai“ arba tiksliau ne „valstietis“ tegul kuo greičiau pasirašo „vekselį“ ir išvažiuoja arba dingsta iš akiračio.
Pateikiame duomenis, kurie nebado akių tik akliems arba „valstiečiams“. Žaliavinės medienos pardavimas iš valstybinių miškų smunka toliau
Kirtimų norma planuojama padidinti 6-iais proc., o besibaigiant metams kertama ir bus iškirsta gerokai mažiau nei numatyta. Ir kieno interesus tenkinant tai daroma?
Padėtį rinkoje gelbsti kirtimai iš privačių miškų, o Valstybinių miškų urėdijos (VMU) pajamas didina tik išaugusios medienos kainos.
VMU lapkričio mėnesį rinkoje pardavė 263 tūkst. kub. m žaliavinės medienos – dešimtadaliu mažiau nei spalį (290 tūkst. kub. m). Per metus, palyginti 2017-ųjų lapkritį su šiemetiniu mėnesiu, pardavimai sumažėjo net 13 proc.
Iš viso per šių metų 11 mėnesių VMU pardavė 3153 tūkst. kub. m. žaliavinės medienos – 10 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (3467 tūkst. kub. m).
Mažmeninėje prekybos rinkoje VMU lapkritį pardavė 4,1 tūkst. kub. m. nenukirsto miško, beveik 4,1 tūkst. kub. metrų medienos ruošos liekanų bei 3,4 tūkst. kub. m. malkinės medienos. Dar 33,1 tūkst. kub. m. malkinės medienos buvo parduota didmeninėje rinkoje.
VMU pardavimo pajamos per tris šių metų ketvirčius sudarė 137 mln. Eur – išaugo 10 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (125 mln. Eur).
Žaliavinė mediena – pagrindinis įmonės pajamų šaltinis, tad nesunku suskaičiuoti, kiek jų valstybė negavo dėl sumažėjusių pardavimų.