Lietuvoje pagerbiamas Birželio 23-osios sukilimo prieš okupacinę sovietų valdžią dalyvių atminimas

0
362

Šiandien Vilniuje, minint Lietuvos sukilimo prieš okupacinę sovietų valdžią 81-ąsias metines, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys kartu su Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu padėjo atminimo vainikus prie atminimo lentos 1941 m. birželio karinio sukilimo dalyviams atminti. Sukilėlių atminimas pagerbtas šalia Gedimino prospekte esančio namo nr. 29, kuriame 1941 metais veikė antisovietinio Birželio sukilimo organizatorių štabas.

1941 m. birželio 23-osios d. sukilimas buvo reakcija į patį brutaliausią „raudonąjį terorą“, trėmimus, kai birželio mėn. vyko kelios dešimtys žiaurių žudynių visoje Lietuvoje. Sukilėliai kovojo už savo teisę būti tauta ir šalimi, laisva nuo bet kokių sąsajų.

1941 m. birželio 23 d. 9 val. 28 min. atnaujinus nutrūkusią Kauno radijo transliaciją, Lietuvių Aktyvistų Frontas paskelbė deklaraciją apie Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą. Šis atsišaukimas buvo perskaitytas lietuvių, vokiečių, prancūzų ir anglų kalbomis, sugrotas Lietuvos himnas, po kurio nuskambėjo Kipro Petrausko atliekama daina „Saulelė raudona“ – sutartas ženklas sukilėliams pradėti sukilimą. Nors sukilimo dalyviams nepavyko išsaugoti atkurtos Lietuvos nepriklausomybės, bet šis pasipriešinimas padėjo gyventojams atsigauti po 1940-ųjų vasarą ir vėliau patirtų pažeminimų, įkvėpė tautą partizaninei kovai po antrosios sovietų okupacijos ir iki šiol neigia savanoriško, draugiško įstojimo į Sovietų Sąjungą mitą. Sukilėliai padėjo išsivaduoti iš raudonojo teroro gniaužtų tūkstančiams įkalintų žmonių visoje Lietuvoje, tarp kurių buvo ir žydai, rusai.

Atminimo vainiką Lietuvos kariuomenės Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai padėjo šio sukilimo aukoms Rasų kapinėse Vilniuje, kur žinoma, kad yra palaidoti 34 sukilimo dalyviai. Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pastangomis iki 2013 m. sutvarkyti išlikę Birželio sukilimo dalyvių kapai, įrengta memorialinė lenta „Partizanams žuvusiems dėl Tėvynės 1941 m.“, o akmeninėje plokštėje iškaltos 17-os sukilėlių pavardės. Kartu prisiminta Birželio 23-osios karinio sukilimo istorija, kurią, susirinkusiems minėjimo dalyviams, papasakojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijas tyrimo centro vyriausiasis istorikas dr. Alfredas Rukšėnas.

Kita svarbi Birželio 23-osios karinio sukilimo dalyvių įprasminimo vieta yra Kauno senosiose kapinėse, Ramybės parke. 1991 m. kapinėse buvo pastatytas simbolinis paminklas „Kryžius-medis“, šalia kurio ant kenotafo įrėžtos čia palaidotų sukilėlių pavardės, o 2011 metais „Lietuvos 1941 metų birželio 22-28 d. Sukilėlių sąjungos“ iniciatyva, simboliškai atkuriant kadaise ant kapaviečių buvusius kryželius, sukilimo aukų palaidojimo vietoje pastatyta 40 bronzinių kryžių. Atiduodant pagarbą Birželio 23-osios karinio sukilimo aukoms ir dalyviams prie memorialo Karinių oro pajėgų vadovybė padėjo atminimo gėles, o Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai atliko salves.

Lietuvos sukilimo prieš okupacinę sovietų valdžią 81-ųjų metinių minėjimo oficialius dienos renginius užbaigs Lietuvos valstybinės ir istorinės bei Ukrainos valstybinės vėliavų iškėlimas ir pagarbos salvės Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje.

KAM informacija