Tragiškai pasibaigusių įvykių skaičius Lietuvos keliuose per dešimt metų sumažėjo dvigubai. Tačiau erdvės tobulėjimui dar tikrai yra. Kur galėtų pasitempti lietuviai ir kokių priemonių tam reikėtų?
Lietuvos vairuotojai vis dažniau perima Vakarų šalyse įprastus mandagumo keliuose įpročius, pasakoja vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.
„Žmonės daugiau keliauja, mato geruosius pavyzdžius kitose šalyse, tad pokyčių Lietuvos keliuose tikrai yra. Palyginus, kokia vairavimo kultūra mūsų keliuose buvo anksčiau, o kokia yra dabar – matyti nemažas skirtumas“, – sako A. Pakėnas.
Pavyzdžiui, vis daugiau vairuotojų esant intensyviam eismui pagrindinėje gatvėje draugiškai įleidžia kitus eismo dalyvius iš kiemo ar degalinės, kad šie galėtų saugiau įsilieti į eismą. Taip pat tampa vis įprasčiau iš šalutinės greitėjimo juostos „užtrauktuko“ principu įleisti į pagrindinį kelią norinčius įvažiuoti automobilius.
Eglė Kučinskaitė, Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) komunikacijos vadovė, pastebi, kad vairuotojai vis dažniau laikosi ir „nerašytų“ mandagumo keliuose taisyklių.
„Jau tapo įprasta, kad praleidus įsilieti į eismą norintį vairuotoją, šis padėkoja šviesos signalais. To nėra kelių eismo taisyklėse, bet tai tapo savotiška etiško vairuotojo norma. Net vaikai automobilyje laukia ir džiaugiasi, kai kitas vairuotojas padėkoja“, – sako E. Kučinskaitė.
Taisyklės esą galioja tik egzamino metu
Gerėjanti eismo kultūra prisideda prie didesnio saugumo keliuose, pažymi ekspertai. Lietuvos kelių policijos duomenys rodo, kad 2011–2021 m. šalies keliuose žuvusiųjų skaičius 1 mln. gyventojų sumažėjo per pusę, o pernai jis susilygino su pastarųjų metų Europos Sąjungos (ES) vidurkiu (43 žuvusieji 1 mln. šalies gyventojų). Palyginimui, mažiausiai žmonių iš ES šalių keliuose žūsta Maltos, Švedijos, Danijos, Airijos ir Nyderlandų keliuose – milijonui šių šalių gyventojų tenka mažiau nei 30 žuvusiųjų.
Kita vertus, nepaisant gerėjančių tendencijų, Lietuvos vairuotojams dar yra, kur tobulėti. Prieš porą metų „Spinter“ atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai vairavimo kultūrą šalyje vertina tik kiek daugiau nei patenkinamai – 6,3 balo iš 10-ies.
A. Pakėnas atkreipia dėmesį, kad kultūros vystymąsi stabdo visuomenėje vis dar vyraujantis gajus įsitikinimas, jog taisyklės privalomos tik „Regitros“ vairavimo egzamino metu.
„Dažnai girdžiu žmones sakant, kad pradžiai reikia išmokti vairuoti taip, kaip reikia „Regitrai“, o po to jau galima vairuoti, kaip nori. Tokį požiūrį besimokantieji vairuoti įgauna dar iki ateidami į vairavimo mokyklą ir mums, vairavimo instruktoriams, pakeisti mokinių mąstyseną jau būna labai sunku. Dėl to reikėtų teisingą požiūrį į vairavimą diegti dar šeimoje“, – sako A. Pakėnas.
Toleruoja pažeidėjus ir neatnaujina žinių
E. Kučinskaitė taip pat pastebi, kad vairavimo kultūrai Lietuvoje kenkia ydingas visuomenės požiūris. Visų pirma, sako ji, Lietuvos vairuotojai linkę užsimiršti, kad vairuodami yra atsakingi už savo ir kitų gyvybę.
„Be to, mūsų atliktos apklausos rodo, kad labai didelė visuomenės dalis vis dar tolerantiškai žiūri į kelių eismo taisyklių pažeidėjus, pavyzdžiui, prie vairo sėdančius neblaivius ar greitį viršijančius vairuotojus“, – sako LTSA atstovė.
A. Pakėnas priduria pastebintis ir dar vieną vairavimo kultūros problemą – Lietuvoje vairuotojai dažnai užmiršta, kad žinias apie taisykles būtina nuolat atnaujinti.
„Vairavimas yra kaip darbas, kurio įgūdžius privalu vis atšviežinti. Juk gydytojai, pavyzdžiui, nuolat domisi savo srities pakeitimais, atnaujina žinias, tačiau vairuotojai to kažkodėl nedaro. Jie kartą išmoko vairuoti ir galvoja, kad moka visam gyvenimui“, – sako A. Pakėnas.