39 proc. lietuvių mano, kad asmeninė finansinė padėtis labiausiai priklauso nuo jų pačių priimamų finansinių sprendimų, rodo reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas. Palyginti su 2023 m., taip galvojančiųjų padaugėjo vos 1 proc. punktu.
„Mūsų finansinės žinios, elgesys ir požiūris lemia, kaip mums sekasi valdyti savo pinigus. Vis dėlto atlikto reprezentatyvaus gyventojų tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji dalis gyventojų atsakomybę už asmeninę finansinę padėtį vis dar „nurašo“ kažkam kitam – ekonominei situacijai šalyje ar pasaulyje, artimiesiems ir panašiai“, – tyrimo rezultatus komentuoja dr. Viktorija Dičpinigaitienė, Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė.
Išryškino silpnąsias vietas
Lietuvos banko užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa taip pat atskleidė ir sritis, kuriose patys gyventojai teigia labiausiai stokojantys kompetencijų. Geriausiai lietuviai nurodo gebantys planuoti savo pajamas ir išlaidas – taip teigia 57 proc. apklaustųjų – deja, tam tikros temos jiems vis dar kelia nepasitikėjimą.
Tik 22 proc. apklaustųjų mano žinantys apie savo atsakomybę imant paskolą, vos 16 proc. jų sakosi tinkamai besiruošiantys pensijai, 14 proc. atsakiusiųjų nurodo investuojantys dalį savo pajamų ir vos 13 proc. respondentų teigia pasirinkę jiems reikalingus draudimo produktus.
„Finansinis raštingumas neretai suprantamas tik kaip tam tikras žinių bagažas. Tačiau žinių tikrai nepakanka, o pats finansinis raštingumas yra kur kas kompleksiškesnė sąvoka – tai daugiau nei 550 įvairiausių kompetencijų. Ir nors dalį jų net nesusimąstydami taikome kasdien – paskirstome išlaidas, taupome, atliekame mokėjimo operacijas, keičiame valiutą, skolinamės ir pan., tačiau, norėdami iš tiesų išmintingai valdyti savo finansus, turime ne tik nuolat atnaujinti ir papildyti savo turimas žinias, bet ir formuotis teisingus įgūdžius, o neretai netgi iš esmės pakeisti savo elgesį ar įpročius“, – sako V. Dičpinigaitienė.
Pasak ekspertės, finansinis raštingumas susideda iš kelių pagrindinių, vieną kitą papildančių dalių. Pirmiausia, finansiškai raštingas žmogus turi turėti informacijos, žinių ir supratimo. Tuomet pereiname prie įgūdžių ir elgesio formavimo bei tobulinimo. Galiausiai, finansiškai raštingas žmogus bus užtikrintas, motyvuotas ir vadovausis teisingomis nuostatomis, t. y. turės teisingą bendrą požiūrį į pinigus.
„Vienas iš Lietuvos banko įsteigto Finansinio raštingumo centro uždavinių ir yra šviesti vartotojus apie finansinius bei draudimo produktus, kad žmonės juos įsigytų tokius, kokie būtų tinkamiausi konkrečiai jų situacijai. O tam reikia, kad, prieš įsigydamas produktą, žmogus įsigilintų į jo sąlygas ir tinkamai jį suprastų, gebėtų palyginti alternatyvius pasiūlymus ir išsirinktų sau tinkamiausią. Galiausiai, finansinius produktus įsigytų įvertindamas savo jau turimų ar planuojamų produktų visumą – iš jų formuotų vientisą asmeninį finansinių produktų krepšelį“, – aiškina Finansinio raštingumo centro vadovė.
Lietuvos banko informacija