Šildymo sezonui einant į pabaigą pats laikas pasirūpinti šildymo sistemų paruošimu ateinančiam sezonui. Draudikai pataria kaminų ir krosnių valymo bei profilaktikos darbų nepalikti paskutinei akimirkai – Lietuvoje kasmet gyvenamosios paskirties pastatuose kyla virš 2 tūkst. gaisrų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, praėjusiais metais ketvirtadalis visų gesinamų gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – net 2261 atvejis. Nors gaisrų, palyginti su 2019 m., truputį sumažėjo, žuvusiųjų gaisruose skaičius išaugo kone trečdaliu – 36 proc.
Nerimą kelia šių metų statistika. PAGD duomenimis, pirmąjį 2021 m. ketvirtį buvo gesinami 1083 gaisrai gyvenamosios ir viešbučių paskirties pastatuose – beveik 27 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tam įtakos turėjo ir staigiai atšalę orai, kai sausio pabaigoje iškrito daug sniego, o minusinė temperatūra laikėsi gana ilgai – gyventojams intensyviau kūrenant, neišvengiamai kilo ir daugiau gaisrų.
Gaisrus sukelia nevalyti kaminai
Pasak draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, dažniausia gaisro namuose priežastimi tampa nevalytuose kaminuose ir dūmtraukiuose užsidegantys suodžiai.
„Baigus kūrenimo sezoną, būtinai reikėtų išvalyti katilus, krosnis ir židinius, kaminus ir dūmtraukius. Siūlyčiau nelaukti rudens, nes valymo metu pastebėjus kokius nors trūkumus juos bus galima ištaisyti iki šildymo sezono pradžios. Ne laikas ieškoti meistrų, kai jau reikia kūrenti. Dabar nuodugniai išvalius šildymo sistemas, rudenį beliks tik profilaktiškai pavalyti“, – pataria A. Žiukelis.
Kaminus rekomenduojama valyti ne tik po šildymo sezono, bet ir jo viduryje. Kamino užterštumas priklauso nuo naudojamo kuro tipo – kūrenant geromis sausomis malkomis, nesusidaro tiek dervų ant kamino sienelių, kiek kūrenant šlapiomis malkomis ar įvairiomis šiukšlėmis. Kieto kuro katilus derėtų valyti pagal gamintojo rekomendacijas, nepamirštant kasdien išvalyti pelenų.
PAGD duomenimis, dažniausiai gaisrus sukelia krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ar eksploatacijos pažeidimai. Tris kartus rečiau gaisro priežastimi būna elektros įrenginių ar instaliacijos gedimai, neatsargus žmonių elgesys su ugnimi ir neatsargus rūkymas.
Didžiausia BTA dėl gaisro išmokėta žala 2020 m. siekė virš 34 tūkst. eurų, 2019 m. – 217 tūkst. eurų.