Lyginant su atitinkamu 2021 m. laikotarpiu eksportas padidėjo 30,5 proc. Nepaisant vasario pabaigoje prasidėjusių Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje ir po to sekusių ekonominių sankcijų šalims agresorėms eksporto augimas išliko spartus visus tris mėnesius. Sparčiausias jis buvo sausį – metinis augimas siekė 37,1 proc., vasarį – 20,7 proc., o kovo mėnesį – 33,7 proc.
Eksporto vertę labiausiai augino kainos: sausį ir vasarį jos didėjo atitinkamai 6,4 proc. ir 7,3 proc. per metus.
„Kol kas neturime tikslių kovo kainų duomenų, tačiau kiti susiję statistiniai rodikliai leidžia manyti, kad kainų poveikis tik didėjo. Tikėtina, kad tokios pat tendencijos išsilaikys ir vėlesniais metų mėnesiais. Dėl karo veiksmų Ukrainoje, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai sparčiai auga importo kainos, o didelei daliai Lietuvoje prekių pagaminti naudojamos importuojamos žaliavos. Toliau kylant eksportuojamų prekių kainoms, iškyla rizika dėl Lietuvos gamintojų konkurencingumo ir jų galimybės kuo didesnę augančių gamybos sąnaudų dalį perkelti į parduodamos prekės kainą“, – sako Jonė Kalendienė, Inovacijų agentūros (buvusios „Verslios Lietuvos“) Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.
Didelę dalį Lietuvos eksporto augimo nulėmė smarkiai brangę naftos produktai (12,5 proc. p. iš 30,5 proc.). Be jų, bendras Lietuvos prekių eksportas 2022 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo 19,4 proc., palyginti su atitinkamu 2021 m. laikotarpiu.
Didžiausią įtaką bendram eksporto augimui darė lietuviškos kilmės prekės, kurių bendras eksportas padidėjo 35,7 proc. per metus. Tuo tarpu reeksportuojamų prekių vertė per tą patį laikotarpį padidėjo 22 proc. Skiriasi ir šių dviejų eksporto dalių kaitos tendencijos. Lietuviškos kilmės prekių eksportas kovą augo sparčiausiai – 40,7 proc. (sausio ir vasario mėn. atitinkamai 37,1 proc. ir 20,7 proc.). Tuo tarpu reeksportas sparčiausiai augo sausio mėn. – 34,4 proc. Vasarį sulėtėjus augimo tempui iki 10,6 proc., kovo mėn. jis vėl pakilo, bet sausio mėn. tempo nepasiekė – iki 23,1 proc. Tai gali būti siejama su reeksporto pokyčiais į Rusiją ir Baltarusiją.
Pirmąjį 2022 m. ketvirtį didžiausią teigiamą įtaką lietuviškos kilmės prekių eksporto augimui darė naftos pramonė, ji nulėmė beveik pusę visos vertės augimo (14,7 proc. p. iš 35,7 proc.). Tačiau eksporto kaitą teigiamai veikė ir kiti svarbiausi Lietuvos eksportuojantys sektoriai – vaistų pramonės gaminiai ir chemikalai (5,3 proc. p.), inžinerinė pramonė (4,6 proc. p.), medienos ir popieriaus pramonė (3 proc. p.), baldai (2,3 proc. p.), maisto, gėrimų ir tabako pramonė (3,2 proc. p.), tekstilė, darbužiai ir odos pramonė (0,9 proc. p).
Pagrindinės lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkos 2022 m. pradžioje, kaip ir 2021 m., buvo Lenkija, Vokietija, JAV, Latvija, Nyderlandai. Jos kartu sudarė 42,6 proc. eksporto vertės.
Per šių metų pirmą ketvirtį Ukraina smuko į 16 svarbiausių lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkų vietą (2021 m. ši rinka buvo 8-ta pagal dydį lietuviškos kilmės prekių gamintojams, ji sudarė 4,3 proc. visos eksporto vertės). Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Ukrainą sumenko jau vasario mėn. (-43,9 proc.), o kovo mėn. jo krytis buvo dar reikšmingesnis (-92 proc.). Taigi, dėl plataus masto karo Ukrainoje, šios šalies įtaka lietuviškos kilmės prekių eksporto rezultatui 2022 m. pirmąjį ketvirtį jau buvo neigiama – -1 proc. p.
Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Baltarusiją mažėjo nuo 2022 m. sausio mėn., į Rusiją – nuo kovo mėn., tačiau šios rinkos, skirtingai nei Ukraina, nėra svarbios lietuviškos kilmės prekių eksporto partnerės. 2021 m. Rusija buvo 17-oje, o Baltarusija – 28-oje vietoje; jų įtaka eksporto rezultatui kartu 2022 m. pirmąjį ketvirtį buvo -0,3 proc. p. Lietuviškos kilmės eksporto vertė į Kiniją 2022 m. sausio-kovo mėn. buvo vos 1,1 mln. eurų; per metus ji sumenko 97,4 proc.
Pagrindinės reeksporto rinkos 2022 m. pirmąjį ketvirtį buvo Rusija, Latvija, Lenkija, Estija ir Vokietija; kartu jos sudarė 61,7 proc. reeksporto vertės. Į Rusiją ir sausio ir vasario mėn. reeksportas augo (atitinkamai 34,5 proc. ir 10,7 proc.), o kovo mėn. – krito (29,1 proc.). Kadangi ši šalis yra svarbi Lietuvos reeksporto partnerė (2021 m. – 1-oje vietoje – 25,7 proc.), tikėtina, kad tolesnė neigiama reeksporto kaita į šią rinką lems ir reeksporto vertės krytį per visus 2022 m. Vis dėlto reeksporto veikla sukuria gerokai mažiau pridėtinės vertės nei lietuviškos kilmės prekių eksporto ar paslaugų eksporto raida, todėl prekių reeksporto rezultatų įtaka Lietuvos ekonomikos augimo potencialui bus gerokai mažesnė.