Praėjusiame susirinkime aistros užvirė, kaip ir dažnu atveju, dėl ikimokyklinio ugdymo lietuvių kalba. Pasigirdo nuomonių, jog rajone lietuviškai kalbantys žmonės yra diskriminuojami ir net pagrasinta kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
Išrinktieji šį kartą sprendė lietuvybės klausimus Rastinėnuose, Čekoniškėse ir Sudervėje. Pasisakymų metu opozicijos atstovams užkliuvo, jog viename iš sprendimų projektų nebuvo įrašytas žodelis „lietuvių“ ir tai neva neužtikrins, jog šalia lenkiškai kalbančių vaikų klasių būtų steigiamos ir lietuviškos, kurių krašte trūksta.
Posėdyje dalyvavusi trijų vaikų mama iš Rastinėnų, besikreipdama į valdančiuosius, buvo labai emocinga ir pradėjo verkti.
„Ar 2020-ais metais Lietuvoje dar rasim bent vieną kaimą, turintį 750 gyventojų ir neturintį nė vienos ugdymo įstaigos, net darželio, lietuvių kalba. O yra įstaiga, kurioje mokosi ant vienos rankos pirštų suskaičiuojami vaikai. Aš jaučiuosi diskriminuojama dėl tokių dalykų ir tikrai kreipsiuosi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą“, – kalbėjo moteris, kurios teigimu, jai valdžia siūlo vežti savo vaikus į aplinkines gyvenvietes, kuriose ugdymo įstaigos yra perpildytos ir niekas jų ten nelaukia. O be to, į Sudervę, Avižienius ar Čekoniškes – nevažiuoja joks viešasis transportas.
Bene labiausiai dėl švietimo lietuvių kalba Vilniaus rajone kovojantis Tarybos narys Jonas Vasiliauskas įspėjo valdžią, jog tokiu savo elgesiu pastaroji galimai pažeidžia šalies įstatymus.
„Švietimas – viešasis interesas ir jūs jį pažeidžiat neveikimu. Čia gali jums baigtis negerai. Ir jei toliau taip darysit, mes netylėsim ir šitą dalyką viešinsim. Čia yra paprasčiausia diskriminacija lietuviškai kalbančių žmonių“, – piktai dėstė politikas, kuris Vilniaus rajono savivaldybės merę Mariją Rekst vadino nesilaikančia žodžio, maustančia ir ieškančia durnesnių.
Tuo tarpu valdininkė pastarajam atsikirto, jog šis yra melagis ir paaiškino, kad sudėtinga situacija minėtoje rajono dalyje susiklostė dėl to, jog ieškoma galimybių steigti klases mokiniams, turintiems specialių poreikių. Jų šiuo metu priskaičiuojama šešios dešimtys ir iki šiol visi mokosi tik mieste.