Vien pernai Vilniuje ugniagesiai gelbėtojai 627 kartų vyko gesinti degančių atvirų plotų ir 460 kartų tramdė liepsnojančią žolę Vilniaus rajone. Todėl valstybinės priešgaisrinės priežiūros ir aplinkosaugos pareigūnai, kad būtų išvengta skaudžių pasekmių, reidų metu gyventojams primins, kad už nenupjautos žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė.
Kasmet dėl žolės gaisrų nukenčia ne tik gamta, bet ir žmonių turtas, o kartais ir patys gyventojai. Tokių gaisrų metu apdegama ar netgi žūstama.
Be to, pernykštės žolės gaisrų metu pievose žūva vabzdžiai, driežai, ežiai, kiškiai ir kiti gyvūnai. Atvirų teritorijų gaisruose sudega paukščiai, jų lizdai, perimi jaunikliai, sunaikinamos perimvietės. Gaisruose supleška skruzdėlynai, retos augalų rūšys. Neretai ugnis persimeta ne tik į miškus, bet ir pastatus.
Deja, nedaugelis susimąsto, kad ugniagesiai gelbėtojai, gesindami padegtos žolės plotus, gali nesuspėti laiku atvykti į kitą gaisrą ar nelaimę, kur gresia pavojus žmogaus gyvybei ir turtui.
Kai arčiausiai esančios ugniagesių pajėgos būna išvykusios tramdyti degančios žolės, gaisro apimtą namą gesinti tenka ugniagesiams iš kitų, neretai gerokai nutolusių padalinių. Taip yra gaištamas brangus laikas, rizikuojama žmonių ir jų turto saugumu.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai teigia, jog neretai žolės gaisrus sukelia vaikai ir paaugliai. Todėl tėvai ir mokytojai turėtų pasirūpinti, kad vaikai žinotų, kokį pavojų kelia pernykštės žolės gaisrai ir ugdytų jų saugos kultūrą, padėdami jiems suvokti, kad žolės deginimas – ydinga ir nenaudinga veikla.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai įspėja, kad draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau nei 100 metrų nuo miško.
Beje, tėvai turėtų žinoti ir priminti vaikams, kad už žaidimą su ugnimi, gaisro sukėlimą, jiems gresia piniginės baudos. Be to, Administracinių nusižengimų kodekse, pagal 286 straipsnį dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą, numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 Eur bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 Eur.
Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 Eur.
Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 Eur, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 Eur.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informacija