Tikimasi, kad Lietuvoje įgyvendintas projektas taip pat bus naudingas efektyvinant miestų tvarkymo infrastruktūrą. Tiesa, bent jau didžiuosiuose miestuose galima atsispirti nuo išties geros situacijos – projekto metu surinkti duomenys atskleidė, kad mūsų miestai pavydėtinai švarūs, kadangi visų projekte dalyvavusių miestų Švaraus Miesto Indeksas (ŠMI) yra daugiau nei 4.4, kuomet ŠMI skalėje 0 reiškia purvina, o 5 – labai švaru. Taip pat nustatytos kelios labiau užterštos gatvės ir teritorijos, apie kurias buvo informuoti projekte dalyvavusių miestų savivaldybių atstovai. Jiems pateiktos rekomendacijos dėl šiukšliadėžių infrastruktūros peržiūrėjimo, teritorijose vykdomų veiklų analizės ir poreikio nuolatos šviesti visuomenę.
„Cortexia“ technologija sukurta siekiant pasiūlyti priemonę, kuri leistų tobulinti miesto tvarkymą ir padėtų savivaldybėms efektyviau švarinti miestus. Švaresnės gatvės panaudojant mažiau išteklių – toks buvo kuriamos technologijos tikslas ir mums pavyko jį įgyvendinti“, – sakė šveicarų startuolio „Cortexia“ klientų aptarnavimo vadovas Nicolas Schmidt. – Visuose miestuose daugiausia aptikta popieriaus ir kartono. Šios šiukšlės labiausiai mažina ŠMI. Kiti du miestuose dažniausiai aptinkami šiukšlių tipai – nuorūkos ir gėrimų pakuotės, t. y. įvairios skardinės, vienkartiniai kavos puodeliai ir kita panaši tara. Tokius rezultatus leido užfiksuoti išmaniosios technologijos galimybės atpažinti net itin smulkias šiukšles, tokias kaip cigarečių nuorūkos ar kramtomoji guma“.
Duomenų rinkimas vyko pasitelkus gausią VšĮ „Mes Darom“ savanorių komandą, kurie elektriniu dviračiu populiariausiomis Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gatvėmis nuvažiavo beveik 3000 kilometrų (kiekviename mieste buvo sudaryta po 12 skirtingų maršrutų).
Prie dviračio pritvirtinta išmanioji itin aukštos raiškos kamera 4 metrų spinduliu skenavo pakeliui besimėtančias šiukšles, o dirbtinis intelektas jas identifikavo ir pateikė „Cortexia“ mokslininkams jau susistemintus rezultatus – tokius duomenis kaip atliekų rūšis, jų kiekis, buvimo vieta ir laikas pagal GPS. Kaskart dviračiui išriedėjus į gatves, duomenų rinkimas ir apdorojimas vyko automatiškai. Vėliau mokslininkai gautus duomenis išanalizavo ir pateikė savo išvadas bei rekomendacijas, kaip galima tobulinti ir efektyvinti miesto atliekų tvarkymą.
Projekto „Švarūs miestai“ metu dviratį mynė 24 savanoriai, kurie sulaukė didelio žmonių susidomėjimo ir klausimų, tad galėjo skleisti žinią apie projektą ir šiukšlių daromą žalą aplinkai. Tikimasi, kad, laikui bėgant, miestų gatvėse šiukšlių matysime vis mažiau.