Laidotuvės prasidėjo Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vidiniame kieme, po to sukilimo vadų ir dalyvių karstai įnešti į Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką. Katedros aikštėje išrikiuota Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių Garbės sargybos kuopa.
Katedroje su sukilėlių palaikais atsisveikins visuomenė, dalyvaus oficialūs asmenys ir užsienio delegacijos iš kaimyninių valstybių. Šv. Mišias aukos arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Po Šv. Mišių atsisveikinimo kalbų vyks atsisveikinimo apeigos. Žodį tars Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzejus Duda, Baltarusijos Respublikos vicepremjeras Igoris Petrišenko.
Laidotuvių procesija Vrublevskio, Šventaragio, Pilies, Didžiąja, Aušros Vartų, Drujos, Rasų gatvėmis pajudės į Senąsias Rasų kapines. Čia Senųjų Rasų kapinių koplyčioje amžinojo poilsio atguls 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai.
Valstybinių laidotuvių ceremoniją transliuoja Lietuvos radijas ir televizija.
Sukilimai buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse 19 a. kilo todėl, kad 18 a. pabaigoje Rusija, Prūsija ir Austrija pasidalijo Lenkijos ir Lietuvos valstybę, buvusios LDK žemės atiteko Rusijos imperijai. 1863-1864 metų sukilimas – vienas iš paskutinių bandymų iškovoti laisvę ir atkurti nepriklausomą valstybę.
1863 m. birželį – 1864 m. kovą, Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui patvirtinus, mirties bausmė pakariant arba sušaudant Lukiškių aikštėje buvo įvykdyta 21 asmeniui, tarp jų – dviem pagrindiniams Lietuvos sukilimo vadams – Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui.
Lukiškių aikštėje pasmerktųjų kūnus užkasdavo tik laikinai, vėliau, siekiant išvengti jų pagerbimo, palaikai buvo perkeliami į griežtai saugomą Vilniaus tvirtovės vietą – užkasami ant Gedimino kalno (anuomet vadinto Pilies kalnu).
Pirmuosius palaikus archeologai Gedimino kalne atkasė 2017 metais. Pirmieji identifikuoti sukilimo vado Konstantino Kalinausko palaikai. Rastras auksinis vestuvinis žiedas ir įrašas „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia/30 Lipca 1862 r.“, leido nustatyti, kad čia užkastas kitas vadas – Zigmantas Sierakauskas. Iš visų nubaustųjų Lukiškių aikštėje nerastas tik kunigo Stanislovo Išoros kūnas. Jis buvo sušaudytas pirmas – 1863 m. birželio 3 dieną.
