Skaičiuojant įtakingiausių šalies politikų turtus, pasigirdo nuomonių, jog dirbama žemė Lietuvoje kainuoja nemažiau nei 7000 Eur/ha. Tuo tarpu Vilniaus rajone tai labai retai pasitaikanti kaina. Vietos ūkininkai kai kuriose vietovėse už ją nemoka daugiau nei 1000 Eur, nes kitaip dirbti nebeapsimoka. Nuomos kaina tuose plotuose – iki 20 Eur/ha per metus. Antraip sklypas apaugs krūmais ir mokesčiai už tokius dirvonus gali padidėti net kelis kartus. Niekam žemelė Vilniaus krašte nereikalinga, jei ji tolėliau nuo centro, nors už ją ir europinės išmokos didesnės pusšimčiu eurų.
Statistiniais duomenimis, Vilniaus rajone nėra itin stambių ūkių žemvaldžių ir tik du ūkiai gali pasigirti, kad dirba daugiau nei 1 tūkst. ha ploto žemę. 8 savininkai turi plotus iki tūkstančio ha, 50 – iki 500 ha, o dominuoja maži ūkiai (apie 3 tūkst.), dirbantys iki 10 ha ploto ūkiuose.
Beveik visos rajono seniūnijos įtrauktos į nederlingų žemių zoną. Nepateko į ją tik Šatrininkai, kur dirvožemio žemės našumo koeficientas viršijo 34-ių proc. ribą.
Vilniaus krašte per javapjūtę dažniausias ūkininkų derlius 3 t iš ha. Tuo tarpu derlingiausiose Lietuvos žemėse apie 10 t iš ha.
Karvių rajone yra per 5 tūkst., tačiau mažėja auginamų kiaulių. Sumažėjo laikomų arklių, padaugėjo auginamų avių ir ožkų.
Aktyviausiai pasėlius deklaravo Paberžės (apie 6 tūkst. ha), Sužionių, Nemenčinės kaimiškosios (apie po 4 tūkst. ha) ir Buivydžių (apie 3 tūkst. ha) gyventojai.