Gariūnuose fainiau

0
120

Norintiems pamatyti Milano turgų tereikia nuvykti į Vilnių. Tuo įsitikinusi po jį pasivaikščiojusi vilnietė.

Moteris pasakojo, jog pirmą kartą sutiktas italas iš pat ryto paaiškino, jog turgus už dešimties kilometrų, tačiau čia pat pasisiūlė: “follow me”. Žiedinėje sankryžoje vedlys pro automobilio langą iškėlė nykštį ir atsisveikino.

“Iš trečių šalių daiktai. Nieko itališko ir brangiau nei parduotuvėse. Patiko jūros gėrybių patiekalas, bet antrą kartą ten neičiau. Gariūnuose viskas įvairiau ir daugiau veiklos”, – sakė  įvairius apsipirkimo būdus mėgstanti kraštietė.

Tuo tarpu vilnijosnaujienos.lt prieš mėnesį atliktas tyrimas parodė, jog „Gariūnai” keičiasi itin sparčiai ir, tikėtina, jog artėja prie to, ką pirkėjai mato Italijoje.

„Pardavėjų kažkiek mažiau, tačiau vietos beveik užimtos, nors apyvarta menksta kasmet.  Daug ką tenka parduoti už savikaina arba net į nuostolį. O juk žmonės turi kažkaip gyventi, tai ir stovime už minimalų atlygį. Nebevažiuoja nei latviai, nei estai, nei lietuviai. Pastarieji iš viso čia beveik nieko nebeperka. Greičiausiai pinigus leidžia Lenkijoje. Jei ne užsieniečiai, iš viso būtų sunku. Be to, dar atvažiavo prekybininkų iš Azijos. Taip kad pokyčių Gariūnuose yra“, – kalbėjo jau du dešimtmečius – diena iš dienos – prekiaujanti moteris.

Bene labiausiai pokyčiai atsispindi neseniai įrengtame maisto turguje. Čia pirkėjų vos vienas kitas. Tik vienoje vietoje keli žmonės stovėjo eilutėje prie mėsos gaminių. Pirkėjų maisto gaminių pardavėjai laukia ypatingai atkakliai. O dažnai, taip ir nesulaukę, nusprendžia išsikelti. Gariūnuose prekiauti maistu ūkininkai kviečiami nemokamai, tačiau turgus per savo egzistavimo trisdešimtmetį niekada negarsėjo mėsos ar duonos pardavimais.

Kad pajaustum, jog čia viskas kitaip nei prieš keletą metų, nebebūtina net užsukti į patį turgų. Anksčiau pastatyti automobilį arčiau prekystalių kainuodavo nemažą sumą, o visi privažiavimai būdavo prikimšti automobilių tiesiogine tų žodžių prasme. Šiandien – nieko panašaus. Už automobilio pastatymą niekas nebereikalauja jokio mokesčio, o tam skirtų vietų gerokai daugiau nei reikia.

Prekeivių teigimu, akivaizdūs sunkumai prasidėjo nuo euro įvedimo, kai natūraliai sumažėjo lietuvių perkamoji galia, o pigesnių prekių buvo galima surasti kaimyninėje Lenkijoje. Joje net lietuviškos kai kurios prekės dėl mokesčių lengvatų tapo pigesnės nei Lietuvos turguose.

Palyginimui  – Italijos turgus