Parlamentarė apie šokiruojančias žmonių skolas: situacija grėsminga, Vyriausybės reakcija – būtina

0
99

Rasa Budbergytė, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės pavaduotoja, sako, kad infliacija ir aukštos palūkanų normos toliau varo gyventojus bei smulkų verslą į finansinę nežinią, sparčiai didina skurdo, įsiskolinimų ir bankrotų statistiką. Pasak buvusios finansų ministrės, Vyriausybė kuo skubiau turėtų reaguoti į šią „socialinę tragediją“.

R. Budbergytė siūlo Vyriausybei nukreipti iš bankų pelno mokesčio surinktas lėšas skolų naštos gyventojams mažinimui, svarstyti laikiną gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą turintiems paskolas.

Be to, ji atkreipia dėmesį, kad padidėjusi įsiskolinimų statistika rodo, jog „finansinio nepritekliaus žnyplės“ jau pradėjo spausti ir vidurinei klasei priskiriamus gyventojus.

„Taip, būtiniausių paslaugų ir produktų kainų augimas labiausiai kerta mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, tačiau statistika rodo, jog ir nemaža dalis vidutines pajamas gaunančių žmonių susiduria su bėdomis. Štai „Maisto bankas“ teigia, kad pinigų maistui šiandien trūksta net 300 tūkst. Lietuvos piliečių, o tarp jų – net ir darbingos šeimos, kurios dėl neregėtai didelių palūkanų normų pradėjo jausti pajamų stygių“, – pabrėžia R. Budbergytė.

Susirūpinti verčia, anot politikės, ir įsiskolinimai už šildymą, didėjantys bankrotų skaičiai.

„Stebime įsiskolinimų už komunalines paslaugas, ypatingai elektros tiekėjams, piką. Pagalbos varpais skambina smulkus verslas. Ekspertų prognozėmis, tai, ką matome dabar – 364,8 mln. eurų skolų, masė pradelstų skolų, spartus skolų dydžio ir skolininkų skaičiaus didėjimas – tėra pirmieji požymiai to, kas mūsų laukia jau šių metų pabaigoje“, – įspėja ji.

Pasak parlamentarės, žemesnė ir vidurinė klasės įstrigo tarp kūjo ir priekalo: algos stagnavo, tuo tarpu energetikos, maisto produktų kainos, o taip pat palūkanos bankuose vis dar auga.

„Naujausiais duomenimis, bendra lietuvių skola šiais metais spėjo išaugti kone 7 mln. eurų. Augo ir skolininkų skaičius: per pirmą šių metų ketvirtį jis padidėjo 5 tūkst. Tai – bene 5 tūkst. šeimų ūkių, kurie yra įstrigę išaugusių pragyvenimo kaštų ir palūkanų žnyplėse. Maža to, nematome jokių indikacijų, kad įsiskolinimai artimoje ateityje pradėtų mažėti, tad valstybė privalo veikti”, – tikina R. Budbergytė ir primena, kad Seimo opozicinės frakcijos yra parengę Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį gyventojai, mokantys išaugusias palūkanas už būsto paskolas, galėtų atgauti dalį pinigų, sumokėję GPM.

Seimo narė teigia, jog gąsdinanti skolų augimo tendencija turėtų tapti akstinu vyriausybei šiai problemai skirti atitinkamą dėmesį.

„Po mūsų raginimų Vyriausybė pagaliau nusprendė, kad reikia apmokestinti rekordinius bankų viršpelnius. Tai – teisinga, kadangi šiuos pelnus sunešė būtent Lietuvos žmonės: palūkanų mokėtojai ir indėlininkai, kuriems už indėlius bankai nekelia palūkanų. Tačiau klausimas išlieka: kaip surinktus pinigus panaudosime? Negalime apsiriboti investicijomis į vieną sektorių, dalį surinktų pinigų privalome skirti ir susidariusios socialinės krizės sprendimui, t. y. gyventojų skolų naštos mažinimui”, – teigia R. Budbergytė.