Sostinės krematoriume skaičiuojamas pirmas tūkstantis kremacijų

0
96

Vilniaus krematoriume „Cremains Vilnius“ atlikta jau per 1 tūkst. kremacijų. Anot įmonių grupės vadovo, sostinės ir kitų regionų gyventojai negaili gerų atsiliepimų ne tik paslaugoms, bet ir pačiam krematoriumui, kuriame panaudotos unikalios ir aplinkai draugiškos technologijos.

Nuo veiklos pradžios praėjusių metų lapkritį naujame krematoriume per dieną įvykdoma vidutiniškai po 8–9 kremacijas. Pasak laidojimo paslaugų grupės „Re Verum“ vadovo Arno Vildžiūno, darbai vyksta sklandžiai ir kokybiškai.

„Eilių nėra, visiems klientams teikiame individualų dėmesį ir aukščiausios kokybės paslaugas – tai tik įrodo, kad pas mus dirba tikri profesionalai. Žmonės tai labai vertina ir rekomenduoja mus kitiems, tad klientai dėl paslaugų atvyksta ir iš kitų didžiųjų šalies miestų: penktadalį mūsų klientų sudaro Kauno, daugiau nei dešimtadalį – Panevėžio gyventojai“, – komentuoja A. Vildžiūnas.

Dalį teigiamo klientų įvertinimo krematoriumo vadovas sieja ir su patogumu bei ilgamečiu įdirbiu – „Cremains Vilnius“ yra laidojimo paslaugų grupės „Re Verum“ dalis. Jai priklauso 7 laidojimo namai Lietuvoje ir dar vienas krematoriumas Klaipėdoje.

„Netekus artimojo, tenka gana greitai pasirūpinti visa eile įvairių darbų. Šią naštą galime labai palengvinti visas laidojimo paslaugas suteikdami vienoje vietoje – laidojimo namai įvairiuose Lietuvos miestuose yra oficialūs „Cremains Vilnius“ partneriai. Tarp jų – bene visiems sostinės gyventojams žinomi, Olandų gatvėje esantys Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“. Todėl vilniečiai ir Vilniaus rajono gyventojai labai vertina, kad galime pasiūlyti jiems visas reikiamas ritualines paslaugas, o su jų išpildymu – viršyti klientų lūkesčius. Organizuojame tiek labai mažas, tiek ypač dideles laidotuves, dėl kurių galime pasirūpinti ir specialiais klientų poreikiais“, – pasakoja Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ vadovė Jolanta Sprainaitienė.

Krematoriumo pastatui panaudotos unikalios technologijos

Į modernų krematoriumo Vilniuje, Lentvario g. 15B, įrengtą pastatą ir jame pritaikytas technologijas investuota 4 mln. eurų. Jis sukurtas taip, kad derėtų su urbanistine miesto aplinka ir būtų draugiškas aplinkai, pasakoja pastato projektą sukūrusios ir įgyvendinusios architektūros studijos „Archstudija“ projektų vadovė Inga Baronienė.

„Pastato forma buvo pritaikyta prie sklypo ir jo reljefo. Pastatui buvo parinktas žemės spalvų koloritas, nes norėjome surasti koncepciją, kuri vienytų fasadą bei vidų, idėja, kuri prasidėtų išorėje ir pasibaigtų vidaus patalpose. Fasadui buvo panaudotos išskirtinės medžiagos – pavyzdžiui, pagal užsakymą pagamintas lankstus akmuo, specialiai šiam objektui pagamintas iš perdirbto stiklo atliekų“, – komentuoja I. Baronienė.

„Archstudija“ projektų vadovė taip pat pabrėžia, kad pirmojo Vilniaus krematoriumo pastato fasadui panaudotos ir unikalios, aplinkai draugiškos saulės kolektorių technologijos.

„Dėl fasado piešinio kreipėmės į lietuvių dailininką a. a. Tautvydą Davainį, nes būtent jis vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo dirbti su skaitmeniniu menu. Specialiai šiam objektui jis sukūrė skaitmeninį paveikslą, kuris buvo atspausdintas Taivane, pasitelkiant prestižinius apdovanojimus gavusią rašalinio spausdinimo technologiją „Pix Solar“ – ji leidžia pagaminti bet kokios tekstūros, spalvos, raiškos vaizdus saulės baterijų plokščių pavidalu. Taip galiausiai gavome specialiai pastatui sukurtas unikalias saulės kolektorių fasadines plokštes, iš kurių pagamintos energijos apšviečiamas pats fasadas, šalia veikianti elektromobilių įkrovimo stotelė“, – tvirtina I. Baronienė.

Be to, nemaža dalis „Cremains Vilnius“ investicijų buvo paskirtos kitoms technologijoms – krematoriumas pasirinko vokišką techniką, kuri dažnu atveju net dvigubai brangesnė už alternatyvius pasiūlymus, bet pasižymi itin aukšta kokybe ir patikimumu.

„Toks požiūris mums visuomet buvo ir yra svarbus planuojant investicijas. Vadovaujamės principu, kad kokybė ir tvarumas privalo būti ne tik skambiais šūkiais, bet ir atitiktų kiekvieną mūsų veiklos žingsnį. Matome, kad tokia filosofija  puikiai veikia ir yra vertinama klientų bei partnerių, todėl pradėjome statyti saulės parką, kuris patenkins Klaipėdos krematoriumo ir dalies grupės elektros poreikius, bei pradedame planuoti investicijas plėtrai Vilniuje“, – teigia A. Vildžiūnas.

Pernai Lietuvoje mirė 40,3 tūkst. žmonių (15,5 proc. mažiau nei 2021 metais), rodo Lietuvos duomenų agentūros duomenys. Lietuvoje veikia keturi krematoriumai, bendrai jie gali kremuoti apie 15–20 tūkst. palaikų per metus.