Pagrindinis šalies įstatymas keičiamas labai retai – per tris dešimtmečius vos kelis kartus. Bene daugiausiai iečių sulaužyta dėl leidimo užsieniečiams Lietuvoje įsigyti žemės. Tačiau dėl to leidimo teigiamai buvo būtina pasisakyti, norint įstoti į Europos Sąjungą. „Valstiečiai“ visom išgalėm priešinosi…
Dabar gi norima suteikti lietuvių emigrantams galimybę turėti dvigubą pilietybę ir sumažinti Seimo narių skaičių. Tik nors kiek mąstančiam žmogui ši iniciatyva turėtų kelti nerimą – ar dešimtmečių išbandymą atlaikiusi Konstitucija jau tiek paseno būtent šiais dvejais klausimais? Ir ką mes, pritardami tokiam pagrindinio šalies įstatymo darkymui, pasieksime? Pasaulio lietuvių bendruomenės lyderė Dalia Henke niekaip nesugeba suformuluoti, ką duos išeiviams ir likusiems Lietuvoje ta dviguba kai kurių tautiečių pilietybė. Pagrindinis raginančių pasisakyti „už“ argumentas – liks neprarastas identitetas su savo šaknimis. Dar vienas argumentas – už tai niekas nieko daugiau nereikalaus ir jokių privilegijų negaus. Tačiau gal galima sugalvoti per tiek metų, nuo kada šis klausimas keliamas, kokių nors ryškesnių, įtaigingesnių svartų? Juk vien dėl identiteto, jei jis toks svarbus, galima kitos šalies pilietybės ir nesirinkti, o pasilikti savo prigimtinę. Tereikia paprasčiausiai apsispręsti. Labai silpnas paaiškinimas ir dėl to, jog nieko emigrantas negaus ir nereikalaus iš Lietuvos. Ir gaus, ir reikalaus – tai tas jau aišku net šiandien. Parlėkęs tūlas emigrantas į tėvynę visų pirma padaro pagrindinį dalyką – išsireikalauja viską, kas jam priklauso ir nepriklauso. Ne visi, žinoma, bet daugelis. O kiek iš jų grįš senatvėje gyventi atgal į gimtuosius namus ir reikalaus socialinių išmokų, nes neturės iš ko pragyventi? Gal taip nebus, bet tikėtina, kad pasitaikys.
O kas juos išlaikys? Dabartinė jaunoji karta arba jų vaikai. Taigi, prieš balsuojant dėl Konstitucijos pataisų būtina suprasti, jog sprendžiame ne tik už save, bet ir už savo vaikus ar vaikaičius. O kur dar karybos reikalai? Dvigubą pilietybę įteisinusios šalys kažkur kitur, tik ne taip šalia didžiulio agresoriaus.
Konstitucija tai ne rajono ir miestelių merų rinkimai… Ypatingai konstitucinių pataisų kažkodėl pastoviai siekia „valstiečiai“. Jiems netiko ES, netiko NATO, nenorėjo ir žemės parduoti… Ar „valstiečiai“ tai būtent ta šalies bendruomenė, kuri turėtų įvedinėti konstitucines pataisas – didelis klausimas. O jiems paprasta – 30 metų niekas tokių problemų nesprendė, kokias sprendžia dabartiniai politikos banginiai. Neduok die…