Tebesitęsiantis ekonominis neapibrėžtumas ir kainų augimas ne vieną tautietį verčia susiveržti diržus. Tokiai situacijai nemaža dalis gyventojų sako esantys pasiruošę – „Citadele“ banko inicijuotas bendrovės „Norstat“ tyrimas rodo, kad 74 proc. lietuvių šiandien turi finansinę pagalvę, iš jų 17 proc. sukaupė didesnes nei 6 mėn. atlyginimų vertės santaupas. Vis dėlto penktadaliui (19 proc.) šalies gyventojų situacija nėra tokia paprasta, nes taupyti nėra iš ko.
Pasirūpinti finansine ateitimi gali ne visi
Minėto tyrimo duomenimis, didžiausias finansines, 3–4 mėn., 5–6 mėn. ir 6 mėn. atlyginimo vertės, santaupas sukaupė 38 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų (atitinkamai 12 proc., 9 proc. ir 17 proc.). Solidžiausią finansinį bagažą sukaupę teigia vadovai (30 proc.), gaunantys pensijas (24 proc.) ir patys sau darbdaviai (23 proc.).
„Išaugusios kainos ne vieną lietuvį priverčia riboti savo išlaidas, tačiau net ir tai neužkerta kelio sutaupyti. Džiugu, kad net 38 proc. lietuvių nenumatytas situacijas šiandien gali pasitikti ramiau, o net 74 proc. turi bent minimalių santaupų, – sako Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę. – Siekiant finansinio saugumo ateityje, gebėjimas taupyti yra labai svarbus. Vienas būdų tai padaryti – įvertinti savo išlaidas ir tinkamai susidėlioti prioritetus, pirmenybę teikiant finansiniams įsipareigojimams ir būtiniausioms reikmėms. Jeigu yra galimybė, rekomenduojama juodai dienai atsidėti 20 proc. mėnesio pajamų ir sukaupti 3–6 mėnesių finansinę pagalvę.“
Tyrimo duomenimis, iš visų negalinčių sau leisti taupyti – maždaug penktadalis apklaustų Lietuvos gyventojų, daugiausia jų susitelkę Utenos, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Marijampolės apskrityse. Tarp mažiausiai taupančių – nedirbantys, namų šeimininkės(-ai) ar esantys motinystės (tėvystės) atostogose.
Banko atstovės teigimu, siekiant sukontroliuoti išlaidas svarbu susidaryti asmeninį ar šeimos biudžetą, o pajamas paskirstyti skirtingoms sritims: maždaug pusė pajamų turėtų tekti būtiniesiems poreikiams ir įsipareigojimams, 30 proc. – laisvalaikiui, drabužiams, nenumatytiems pirkiniams, o 20 proc. – taupyti ir investuoti. Susidūrus su sunkumais pirmiausia turėtų būti mažinama nebūtinųjų poreikių dalis.
Taupo atsisakydami pramogų ir naujų drabužių
To paties tyrimo duomenimis, siekdami sutaupyti, lietuviai išlaidas mažina atidėdami kultūros ir pramoginių renginių lankymą, apribodami valgymą ne namuose ar maisto užsakymą (atitinkamai 41 proc. ir 42 proc.). Didelė dalis Lietuvos gyventojų praėjusį mėnesį taip pat atidėjo naujų drabužių ir avalynės įsigijimą (38 proc.), keliones (33 proc.), sumažino elektros vartojimą buityje (33 proc.) ir ribojo išlaidas pomėgiams (31 proc.). Taupymo režimas gyventojus rečiau privertė apriboti vaikų popamokinę veiklą ir būrelius ar vaistų įsigijimą bei gydymo procedūras.
„Tai, kad pirmiausia atsisakoma nebūtinų dalykų, yra teisingas sprendimas. Norint tinkamai valdyti asmeninius finansus, didžiausią dėmesį visada reikėtų sutelkti į bazinius poreikius, taip pat net sudėtingesniu ekonominiu laikotarpiu pasistengti taupyti. Tokia sistema padės ne tik išmokti nešvaistyti pinigų nereikalingiems pirkiniams, bet ir pasitikti krizines situacijas“, – sako R. Ežerskienė.