Šiandien, lapkričio 23-iąją – tautos patriarcho Jono Basanavičiaus gimimo dieną – iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui.
18 val. aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją iškilmėse dalyvavo aukščiausi šalies vadovai: Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, taip pat paminklo autorius – skulptorius Gediminas Piekuras.
Vilniečiai ir miesto svečiai, drauge su „Ąžuoliuko choru“ sugiedoję Tautišką giesmę, pagaliau išvydo ilgai lauktą skulptūrą. Nulieta iš bronzos plastiška figūra (2 m 70 cm mastelio) – lyg vėl būtų sugrįžęs į Vilnių dr. Jonas Basanavičius ir stabtelėjęs aikštėje – artimas, prieinamas ir tvirtas tautos vienybės žadintojas.
Paminklas atidengtas minint tautos patriarcho 167-ąjį gimtadienį.
„Daktaras Jonas Basanavičius čia vaikščiojo, čia gyveno, todėl, matyt, tai geriausia vieta jam sugrįžti. Kai prisimename, kai skaitome, ką jis kalbėjo ir rašė, suprantame, kad Lietuva jam buvo svarbiausia – jos atstatymas, jos dvasios šviesa“, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad paminklas pastatytas visai Lietuvai reikšmingoje vietoje prie Nacionalinės filharmonijos, kur praėjusio amžiaus pradžioje buvo Miesto rūmų salė. Čia 1905 m. gruodžio 4–5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, kurio pagrindinis organizatorius buvo dr. J. Basanavičius. Seimas žengė didelį žingsnį link būsimo valstybės atkūrimo.
„Šiandien į mūsų tarpą sugrįžo tautos patriarchas, kad savo valia ir ryžtu, didžia inteligencija, lietuviškos kilmės paieška, nenumaldoma meile Vilniui paliudytų, jog kilmingos ir orios Lietuvos su sostine Vilniumi svajonė mūsų širdyse stipriai gyva. Ir ta gyvastis auga. Tegu jo svajonė šiandien sugrįžta į mūsų širdis. Telkimės išvien turėdami ryžtą būti oria laisva Lietuva“, – kvietė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Aplink skulptūrą sukurta jauki nauja viešoji erdvė leidžia iš arti pajusti plastinę skulptūros raišką, jos medžiagiškumą, laisvai judėti apie skulptūrą, kuri pastatyta ant neaukšto (vos 45 cm) pjedestalo. Paminklas iškilo naujoje aikštėje – Aušros Vartų, Šv. Kazimiero, Subačiaus ir Pasažo gatvių sankirtoje (vietoj buvusios automobilių stovėjimo aikštelės) – ten, kur nuolat vaikšto vilniečiai, lankosi turistai ir miesto svečiai.
Aikštė su paminklu sukurta vietoje buvusios parkavimo aikštelės, daugiausia lankomoje miesto svečių ir turistų Senamiesčio Aušros vartų, Šv. Kazimiero, Subačiaus ir Pasažo gatvių sankirtoje.
„Džiaugiuosi, kad skulptūra gyvena, aplink ją suksis daug įvairių įvykių, bus organizuojamos ekskursijos. J. Basanavičiaus asmenybė priklauso visiems lietuviams, kiekvienas joje atranda savus atspirties taškus.“ – kalbėjo skulptūros autorius G. Piekuras.
Ant paminklo postamento iškalta garsi Jono Basanavičiaus mintis: „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasė! Toks mūsų troškavimas ir noras“. Tai žodžiai iš pirmojo „Aušros“ numerio pratarmės. Būtent pasirinkti šiuos žodžius pasiūlė Darius Kuolys (kultūros istorijos tyrinėtojas, savivaldybės tarybos narys), nes jie buvo labai svarbūs pačiam J. Basanavičiui. Autobiografijoje „Mano gyvenimo kronika“ jis rašė: „skaitydamas žodžius graudžiai apsiverkiau ir iš akių byrančiomis ašaromis sušlapinau rankraštį. Tarytum aš tuomet prajaučiau, kad šitie iš gilumos širdies kilusieji žodžiai užgaus jautresnių lietuvių širdis ir sukels juose tėvynės ir savo kalbos meilę, be kurios nė koks tautos atsigaiveliavimas negalimas – taip ir atsitiko.“
Aikštei bus suteiktas Jono Basanavičiaus vardas
Paminklas atidengtas 1200 kv. m ploto aikštėje, kur paklota nauja danga, įrengti suoliukai, šiukšliadėžės, šviestuvai, bus pasodintos obelys. Aikštės tvarkybos darbai truko pusmetį.
Šiai erdvei artimiausiu metu planuojama oficialiai suteikti Jono Basanavičiaus vardą.
Sauliaus Žiūros nuotr.
Vilniaus m. savivaldybės informacija