Paskutiniu metu Vilnius ypatingai sparčiai plečiasi pietine ir rytine dalimi

0
469

Tik į vieną pusę statomi pramoniniai objektai, o į kitą – gyvenamieji kvartalai. Įspūdingai auga Kalnėnai, kiti mikrorajonai tarp Skaidiškių ir Naujosios Vilnios. O pats tiksliausias vystomų statybų indikatorius – Liepkalnio gatvės pabaigoje išdygęs naujas stambiagabaričių statybinių atliekų kalnas. Dar 2005 m. pačiame Vilniaus pakraštyje, šalia kelio į Šalčininkus, šiukšlės buvo pradėtos pilti aukštyn, o jau po kelerių metų buvo suformuota tai, ką turime šiandien. Ir tada, ir dabar spėliojama, ką nusprendė su tuo objektu daryti Vilniaus miesto savivaldybės valdžia. Tikslių atsakymų niekas labai neieško, tačiau aišku viena, jog iš inercijos vilniečiai šalia kalno bando vilkti įvairias, niekam nereikalingas atliekas, tikėdamiesi, jog čia jas kas nors jas tinkamai sutvarkys.

Palyginimui – Liepkalnio kalnas, kuriame įrengtos nusileidimo trasos žiemos sporto mėgėjams, buvo pilamas iš statybinių atliekų maždaug dvidešimt metų nuo praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio. O šis, už Vilniaus toje pačioje gatvėje, kelis kartus didesnis, supiltas per rekordiškai trumpą laiką – vos per penkmetį.

Kas gi nutiko? Nieko – Vilnius išsiplėtė ir toliau plečiasi. Aplink sostinę individualių namų kvartalai dyksta tuose laukuose, kuriuos vos prieš ketvirtį amžiaus arė, akėjo „kolchoznikai”. Tada nereikėjo nei kalnų, užteko tų, kurie buvo susiformavę natūraliai.

Nepriklausomi ekspertai spėlioja, kaip toliau augs Vilnius. Manoma, jog didžiausia plėtra pagal gyventojų didėjimą iš eilės vyks šiomis kryptimis: 1. Pilaitės kryptis; 2. Ukmergės kryptis; 3. Šiaurės kryptis; 4. Rytų kryptis; 5. Trakų kryptis; 6. Nemenčinės kryptis; 7. Pietų kryptis.

Pietūs (Šalčininkų / Druskininkų kryptis) – nepatraukliausia kryptis gyvenamosios statybos plėtrai. Šioje kryptyje prioritetas turėtų būti tik esamų rajonų daugiabučių atnaujinimas (Naujamiestis, Vilkpėdė, Naujininkai) ir sutankinimas. Plėtra į išorę – nenaudinga, nes per mažai apgyvendinta, eina geležinkelio linijos, oro uostas.

Rytai (Minsko kryptis) – turi dideles galimybes gyvenamųjų (tiek daugiaaukščių, tiek individualių) namų plėtrai (teritorija už Audėjo, Guriai, Nemėžis, Pupojai – „Naujasis Antakalnis”, Naujoji Vilnia ir t.t.). Pagrindinė šios krypties problema – rytų kryptis nėra ir nebus tokia populiari kaip viso kitos (kas nori gyventi dar arčiau Astravo atominės?).

Nemenčinės kryptis – turi labiausiai ribotas galimybes plėtrai. Prioritetas – Antakalnio atnaujinimas bei pagal galimybes sutankinimas. Bet užtat patraukli vieta (Antakalnis) gyventi.

Šiaurė (Molėtų, Verkių kryptis) – turi dideles galimybes plėtrai (Žirmūnai, Baltupiai, Visoriai, Mažieji Gulbinai). Taip pat reiktų atnaujinti esamus rajonus (Jeruzalė, Baltupiai, Žirmūnai). Daug patrauklių teritorijų atnaujinimui ir tankinimui. Tankinimas Žirmūnų šiaurinėje dalyje prioritetą skiriant daugiabučiams namams vietoj sandėlių / gamyklų ir pan.

Ukmergės kryptis – turi ribotą plotą plėtrai, tačiau plėsis iš inercijos, pagrinde Pašilaičiuose. Plėtros plotas ribojamas vakarinio aplinkkelio ir planuojamo šiaurinio aplinkkelio. Individualių namų rajonai turi perspektyvą plėstis Tarandėje, Gineitiškėse. Perspektyvus rajonų (Šeškinė, Fabijoniškės, Justiniškės) atnaujinimas.

Pilaitės kryptis – kaip ir Ukmergės kryptis plėsis iš inercijos, tačiau Pilaitėje didesnis galimas plėtros plotas, kadangi rajonas išeina už „aplinkkelių žiedo”. Šioje kryptyje bus vienas didžiausių gyventojų augimų Vilniuje.

Trakų kryptis – turi ribotas galimybes plėtrai (Lazdynėliai, Trakų Vokės kryptis), taip pat esamų rajonų – Lazdynų ir Karoliniškių atnaujinimas.

Išvada: Pietūs pasmerkti būti mažiausiai apgyvendinta dalis, tačiau pramonei ir kai kuriems pramoginiams objektams – tai idealus rajonas dėl baigiamos įdiegti geros susisiekimo infrastruktūros.